Straipsniai

Referendumui dėl dvigubos pilietybės reikia ruoštis jau dabar

Dvigubos pilietybės teisinis reguliavimas jau yra keičiamas. Praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakoma sąlygos asmeniui iki 21 metų apsispręsti, jei jis kitos valstybės pilietybę įgijo gimstant. Tačiau nepakeitus Konstitucijos susidaro paradoksali situacija, kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos pilietybę, o jų tėvai – ne. Taigi, norint suteikti pilietybę platesniu mastu būtina privalomojo referendumo keliu pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, nes ir pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. išaiškinimą, pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“, – spaudos konferencijoje „Ar Lietuva yra pasirengusi referendumui dėl dvigubos pilietybės?“ Seime kalbėjo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Seimo Europos reikalų ir Ekonomikos komitetų narė, Konstitucijos komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė.

Seimo narė pabrėžė, kad Lietuvos politinės partijos, kurios pasisako už dvigubą pilietybę, gerokai iš anksto turi ruoštis šiam referendumui, ragindamos piliečius jame dalyvauti ir balsuoti „už“, kadangi reikalavimai referendumui dėl Konstitucijos keitimo yra labai aukšti, t. y., dalyvavimas tokiame referendume turi būti didesnis nei 50 proc., o balsų „už“ – irgi virš 50 proc. Pagal Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Konstitucija referendumu bus pakeista, jei už Konstitucijos nuostatų keitimą pasisakys daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2015 m. spalio mėn. registro duomenimis, Lietuvos rinkėjų sąraše yra 2,5 mln. rinkėjų.

Be to, pagal Referendumo įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tikėtina, jog Seimo rinkimai vyks 2016 m. spalio 9 d., Seimo nutarimas turėtų būti priimtas neeilinėje parlamento sesijoje nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d.

Seimo Konstitucijos komisija 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pasiūlė tokią Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies formuluotę: „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.“

B. Vėsaitė akcentavo, kad ne tik iki referendumo laukia dideli jo viešinimo ir visuomenės informavimo darbai, bet ir po referendumo reikės pakeisti nemažai teisės aktų, reglamentuojančių rinkimus, karinę tarnybą, pilietybę ir kt.
Taip pat Respublikos Prezidentės teiktais Pilietybės įstatymo pakeitimais įtvirtinta, kad Lietuvos pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugotų (neprarastų) Lietuvos pilietybės. Be to, nustatyta, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos pilietybė buvo atkurta ir kuris po to neteko Lietuvos pilietybės, Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Remiantis 2015 m. Teisingumo ministerijos užsakyta apklausa, 82 proc. Lietuvos gyventojų iš esmės pritaria, jog Lietuvos pilietybė būtų išsaugoma Lietuvos piliečiams, gavusiems kitų valstybių pilietybę. 60 proc. teigė, jog pritaria, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams.

Dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos Europos Sąjungoje rodo, jog net ir tos valstybės, kurios anksčiau laikėsi griežtos dvigubos pilietybės draudimo politikos, pastaruoju metu pradeda lanksčiau reglamentuoti dvigubą pilietybę turinčių asmenų statusą, dvigubą pilietybę įtvirtinant veikiau kaip taisyklę, nei kaip siaurą išimtį. Dauguma Europos Sąjungos valstybių dvigubą pilietybę leidžia daug plačiau nei Lietuva. Tik apie 15 procentų Europos valstybių iš esmės draudžia dvigubą pilietybę, taikant tik nedideles išimtis – tai Lietuva, Estija, Danija, Austrija, Norvegija.

Pagerank

Visos teisės saugomos. © www.birutevesaite.lt. E-sprendimas: Aurelija Lankelienė ir a4joomla.com