1.jpg2.jpg3.jpg4.jpg

Naujienos

Prioritetas - biokurui (pokalbis)

Dar liepos pradžioje Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Į ką atkreiptinas šilumos vartotojų ir šilumos gamintojų dėmesys?

Šios Vyriausybės tikslas – sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą. Todėl Seimas nusprendė nustatyti privalomą reguliavimą nepriklausomiems šilumos gamintojams, pasinaudojusiems Europos Sąjungos parama ar kitomis subsidijomis į šilumos gamybos šaltinius. Valstybinė kainų ir energetikos komisija nuo 2014 m. sausio 1 d. turės reguliuoti kainas. Praktiškai ne vienu centu, kaip dabar Kaune, bus sumažinama šilumos, gaunamos iš privačių šilumos gamintojų, kaina, o taip, kaip nuspręs Valstybinė kainų ir energetikos komisija.

 

Norima sukurti palankias sąlygas biokuro dalies didinimui centralizuotos šilumos tiekimo sektoriuje. Kodėl teikiamas prioritetas biokurui?

Biokuras yra tris kartus pigesnis už dabar tiekiamas dujas. Taigi ir šilumos kaina mažėja beveik dviem trečdaliais. Aišku, jei buvo padarytos investicijos(ar savivaldybė, norėdama modernizuoti šilumos ūkį, skolinosi iš banko), norima atsiimti investuotas lėšas. Biokuras – atsinaujinantis šaltinis, jis gaminamas Lietuvoje. Biokuras padeda mažinti 2 milijardų sumą, kurią atiduodame „Gazprom“. Kartu sukuriame darbo vietas kaimo žmonėms.

 

Numatoma įpareigoti šilumos tiekėjus dalį naudojamo biokuro įsigyti biokuro biržoje. Kokios tikimasi ekonominės naudos?

Biokuro birža leidžia įsigyti šilumos gamintojams pigesnį biokurą. Didiesiems šilumos tiekėjams reikia nepertraukiamo biokuro tiekimo. Mažesni tiekėjai galėtų rasti savo nišą, kur būtų paklausios nedidelės biokuro partijos. Didieji miestai, pvz., Šiauliai ir Panevėžys, įsigyja biokurą didelėmis partijomis. Mažieji tiekėjai sunkiau patenka į rinką. Didieji paprastai superka iš jų biokurą ir po to perparduoda brangiau. Biokuro birža galėtų momentinėmis kainomis įsigyti biokurą ir taip būtų padėta mažiesiems gamintojams, žemdirbiams, kurie žiemos metu didelio intensyvaus darbo ir neturi.

 

Žadama skirti paramą investicijoms, panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Kaip veiks ši schema?

ES skiria paramą energinio efektyvumo siekiui ir perėjimui prie biokuro katilų. Tai apčiuopiama parama žemdirbiams, kurie augina biokurui reikalingą medieną ir energinius augalus, perdirba miško kirtimo ar žemės ūkio atliekas bei gamina biokurą. Dar man būnant Ūkio ministre, ėmėme kurti biokuro gamybos grandinę: nuo biokuro paruošimo, įtraukiant urėdus ir miškininkus, iki biokuro gamybos katilų. Dabar Lietuvoje jau atsirado biokuro katilų gamintojai, kurie savo produkciją gali eksportuoti į kitas šalis. Būtent šios grandinės veiklai ir reikalingos ES struktūrinių fondų paramos lėšos.

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius viename interviu LRT sakė: „Ryškus kainų sumažėjimas gali būti Vilniaus mieste 2016 metais, kai perimsime TEC-3 iš Vilniaus savivaldybės į valstybės dispoziciją. Šildymo kaina galėtų sumažėti 25 proc. po pertvarkos.“ TEC-3 – netoli Vilniaus esanti termofikacinė elektros stotis, joje planuojama įrengti ir atliekų perdirbimo gamyklą.

2016 metai sparčiai artėja.Lietuva stojimo į Europos Sąjungą sutartyje yra pasirašiusi įsipareigojimą, kad pereisime prie biokuro naudojimo arba būsime priversti iškastiniam kurui (dujoms) statyti filtrus, kurie yra labai brangūs. Būtent tais metais turėsime pradėti mokėti aplinkos apsaugos mokesčius už iškastinį kurą, išmetamas anglies dvideginio ir sieros junginių bei azoto oksidų emisijas Vilniuje ir Kaune. Todėl perėjimas prie biokuro yra aplinką tausojantis ir perspektyvesnis būdas.

Vilniuje ir Kaune koncentruojasi šilumos gamyba iš rusiškų dujų, ir jos vartojimas, prisijungus prie komunalinio šildymo. Šiuose miestuose gyvena beveik du trečdaliai šilumos vartotojų. Tik kai kurios mažosios savivaldybės yra perėjusios prie biokuro naudojimo, jų gyventojai jau moka trečdaliu mažesnes kainas už šildymą.

TEC-3 Vilniuje yra išnuomotas Prancūzijos kompanijai „Dalkia“. Tam, kad daryti pertvarką, reikia perimti TEC-3 iš Vilniaus savivaldybės į valstybės dispoziciją, nors pagal Šilumos ūkio ir Savivaldybių įstatymą būtent savivaldybės atsako už šilumos ūkį. Daugiausia komunalinio šildymo vartotojų yra Vilniuje ir Kaune. Jie moka ir aukščiausią kainą tarp visų didmiesčių gyventojų.

Mūsų Vyriausybės prioritetas tas, kad buitinių atliekų perdirbimo gamyklos dirbtų kogeneraciniu režimu, gamindamos ir elektros energiją, ir šilumą (taip jau yra Klaipėdoje). Vilniuje ir Kaune šie projektai vėluoja. Kaune tokia įmonė turėtų pradėti veikti 2016 metais, Vilniuje jaučiamas pasipriešinimas (Lazdynų seniūnijos gyventojus reikėtų nuraminti – naujos technologijos aplinkai nepakenks). Kaune netrukus pradės veikti dvi mažosios biokuro katilinės – „Inkaro“ir„Šilko“. Kitais metais Vyriausybė deda pastangas pradėti rekonstruoti Petrašiūnų katilinę, kad ši naudotų biokurą. Tai ženkliai sumažins kauniečių išlaidas už šildymą.

Šiam šildymo sezonui labai svarbios derybos su„Gazprom“. Jei derybų būdu dujų kainą pavyktų sumažinti iki rinkos kainos, kuri ES šalyse yra 20 procentų mažesnė, tai gyventojams šilumos kaina sumažės apie 15 procentų. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimų, gyventojai už 60 kv. m. butą per mėnesį mokėtų 40 litų mažiau, o per šildymo sezoną sutaupytų apie 240 litų.

 

Kalbėjosi Ridas Viskauskas

Pagerank

Visos teisės saugomos. © www.birutevesaite.lt. E-sprendimas: Aurelija Lankelienė ir a4joomla.com