1.jpg2.jpg3.jpg4.jpg

Naujienos

Vyriausybė pasirinko derybų kelią su „Gazprom“

Birutė Vėsaitė

Vos tik Vyriausybė pradeda derybas su Rusijos dujų bendrove „Gazprom“, pseudopatriotai vėl kelia isteriją dėl parduodamos Lietuvos. Arvydas Sekmokas net keletą metų maitino Lietuvos gyventojus pažadais, kad dujos pigs, deja, tai ir liko pažadais. Realybė tokia, kad konservatorių valdymo laikotarpiu dujos Lietuvai brango net trečdaliu, ir brango daugiau nei kaimyninėms Baltijos šalims.

Lietuva, lyginant su Latvija, už dujas permokėjo 2,6 mlrd. Lt., o su Vokietija – 700 mln. Lt. Buvusios Vyriausybės arogancija, nenoras sėsti prie derybų stalo su „Gazprom“ vadovais lėmė tai, kad aukštos šildymo kainos tiesiog suvalgė mūsų piliečių pinigus, o Lietuvos įmonės, užuot lėšas skyrusios gamybos modernizavimui ar jų plėtrai už energetiką mokėjo daug aukštesnes kainas ir tapo mažiau konkurencingos.

Ar Latvijos ir Estijos Vyriausybių siekiai yra mažiau ambicingi įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą, ar šios Baltijos šalių vyriausybės menkiau dirba aprūpinant savo valstybių piliečius pigesnėmis dujomis iš įvairių šaltinių? Tikrai ne. Šios vyriausybės yra labiau pragmatiškos, yra geresnės derybininkės, nepaisant to, kad tenka derėtis su sunkiu derybininku – Rusijos dujų bendrove „Gazprom“. Tačiau koks komplikuotas derybininkas bebūtų, geriau sunkios derybos, nei beprasmiški karai, kurių pasekmės – aukščiausios kainos už dujas Europoje. Artėjant šildymo sezonui ši ekonominė nesąmonė negali ilgiau tęstis, kad Lietuvai tenka mokėti 20 proc. aukštesnę, nei rinkos kainą. Juolab, kad 20 proc. žemesnė kaina už dujas, reiškia 15 proc. mažesnę šildymo kainą.

Dabar yra pats palankiausias metas derėtis ir susiderėti, nes Vyriausybė turi visus kozirius ant derybų stalo. Tai dujų tranzitas į Kaliningradą, kurio sutartis baigiasi 2015 m., tai Europos Komisijos siekis atsieti dujų kainą nuo mažėjančios naftos kainos, intensyviai pradėti vykdyti suskystintųjų dujų terminalo darbai Klaipėdoje bei Lietuvos byla prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Beje, patirtis rodo, kad iš 4 bylų Stokholmo arbitraže 3 baigėsi taikos susitarimu, derantis Lenkijos, Vokietijos bei Austrijos kompanijoms. Reikia pažymėti, kad teisminiai procesai arbitraže ilgai užtrunka, o tai taip pat turi savo kainą.

Optimistiniais spėjimais bylos baigties galima būtų laukti po dviejų metų, pesimistiniais – 3 metus ir daugiau. Ar Lietuvos gyventojai turės tiek kantrybės ir toliau mokėti „drakoniškas“ kainas, ar vis dėl to geriau tartis. A. Butkevičiaus Vyriausybė ne taip, kaip jos pirmtakai, pasirinko derybų kelią. Taip pat dabartinės Vyriausybės pasirinktas perspektyvus kelias kaip ir kuo mažiau gamtinių dujų suvartoti. Tai daugiabučių renovacija, dujinių katilų keitimas biokuro katilais, biodujų gavyba iš buitinių ir gyvūninių atliekų, buitinių atliekų deginimas, mikrogeneracija gyvenamuose būstuose. Nors tai ilgas, tačiau aplinką ir gyventojų lėšas tausojantis ir perspektyvus kelias.

Linkiu premjerui ir derybinei grupei sėkmės ir stiprybės derantis tokiu visiems Lietuvos žmonėms svarbiu klausimu.

 

LR Seimo narė Birutė Vėsaitė

 © DELFI.LT (Š.Mažeikos nuotr.) 

 

 

Pagerank

Visos teisės saugomos. © www.birutevesaite.lt. E-sprendimas: Aurelija Lankelienė ir a4joomla.com